- pavelijimas
- ×pavẽlijimas (-yjimas KII296, K) sm. (1) J, NdŽ, KŽ; N → pavelyti: 1. Q88,162, H172, R125, MŽ165, Sut Nuoširdžiai dėkoju už pavelijimą Db. Tas, kursai po tam savo tvorą … be pavelijimo tos vietos urėdininko nulaužys bei sudegys, ing pilį ten dirbtų tikrai bus vestas VoL101. Nepavelijimas R, MŽ, N. 2. Q210,376 Ar nežinote, kad ir kitų vyriausybės pavelijimų daug jums nepatiko K.Donel1. Apturėjau vėl pavelijimą nuog karaliaus ChNe13,6. 3. refl. Venk mažus pasivelijimus, tai nei į didžius neįpulsi brš. \ velijimas; įvelijimas; nuvelijimas; pavelijimas; privelijimas; užvelijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.